Paskaitų momentas

Neringos TAU klausytojai susitiko su rašytoja Danute Kalinauskaite

Antradienį Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo galimybę susitikti su rašytoja Danute Kalinauskaite. Prozininkė laimėjo ne vieną literatūrinį apdovanojimą (Antano Jonyno, Antano Vaičiulaičio, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos), 2017 m. jai suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“. Iki šiol išleidusi tris novelių knygas, Danutė Kalinauskaitė debiutuoja ilgai lauktu romanu „Baltieji prieš juoduosius“.

…„Liuksemburge mirė… Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai.

Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

Sveikatos stiprinimo programa „Širdies ritmu“

Vakar vyko antroji Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro programos „Širdies rimtu“ paskaita. Visame pasaulyje, kasmet didėjant vyresnio amžiaus asmenų skaičiui, viena iš aktualiausių problemų yra užtikrinti pilnavertį šių asmenų gyvenimą, mažinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tinkamo fizinio aktyvumo mokymas ir skatinimas yra viena efektyviausių prevencijos priemonių, užtikrinančių geresnę sveikatos būklę vyresniame amžiuje.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman teigė, kad svarbiausia rasti fizinę veiklą, kuri būtų maloni, nes tokiu atveju ją bus galima paversti įpročiu. Rimtų problemų su širdimi neturinčiam žmogui reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 30 minučių per dieną, mažiausiai 5 dienas per savaitę arba intensyvia fizine veikla bent 15 minučių per dieną, mažiausiai 5 dienas per savaitę. Tam, kad fizinis krūvis būtų naudingas, o ne kenktų sveikatai, reikia ne tik jam skirti pakankamai laiko, bet ir žinoti optimalų savo širdies ritmą (pulsą). Didesnis fizinio aktyvumo lygis ir dažnis bei įvairesnės fizinio aktyvumo rūšys užtikrina geresnę sveikatos būklę.

Šv. Velykų belaukiant – senosios tradicijos ir papročiai

Dr. Elena Matulionienė – etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė. Didžiąją savo kūrybos dalį skyrė Mažosios Lietuvos tekstilinių krepšelių – delmonų – tyrinėjimui, Klaipėdos universitete dėstė teorinį lietuvių tautodailės kursą, o šiandien ji aplankė Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus. Su dideliu malonumu klausėmės dr. Elenos paskaitos apie senąsias Šv. Velykų tradicijas ir papročius.

Šv. Velykas – svarbiausia krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą. Pagonybėje Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Senovėje daug kam buvo įprasta Velykų eglutė. Ją žmonės patys pasidarydavo. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę. Nuo seno tikėta, kad margutis turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdais. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių – laukams netruks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų. Marginama ir vašku (simbolių reikšmė ta pati), svogūnų lukštais, žolynais. Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.

Prie programos „Širdies ritmu“ prisijungė ir Neringos TAU klausytojai.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Neringos savivaldybe, vykdo Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą, vadinamą „Širdies ritmu“. Programos metu užsiėmimus veda ir konsultuoja dietistas, psichologas, fizinio aktyvumo specialistas ir gydytojas kardiologas.

Vakar prie programos „Širdies ritmu“ prisijungė ir Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Pirmoji paskaita – „Palankūs ir nepalankūs maisto produktai žmogaus organizmui bei sveikatai palankūs gaminimo būdai“ su mitybos specialiste Ieva Bukauskaite.

Sveika mityba dažnam asocijuojasi su daugelio produktų atsisakymu, alinančia dieta ir nepakeliamu fiziniu krūviu. Vakar sugriovėme šį mitą, nes lektorė atskleidė keletą sveiko gyvenimo būdo paslapčių – rekomendacijų, kurias lengva pritaikyti savo kasdienybėje:

1. Valgykite įvairų maistą. 2. Kiekvieną dieną valgykite visagrūdžių produktų. 3. Penkis kartus per dieną valgykite daržovių, vaisių ar uogų. 4. Kontroliuokite riebalų suvartojimą. 5. Rinkitės liesą mėsą ir liesus mėsos produktus. Ribokite perdirbtos mėsos ir raudonos mėsos kiekį. 6. Vartokite liesus pieno produktus. 7. Valgykite žuvį du ar tris kartus per savaitę. 8. Ribokite maisto produktus ir gėrimus, kuriuose yra daug cukraus. 9. Valgykite nesūrų maistą. Gamindami maistą ribokite druskos kiekį. 10. Rinkitės maisto produktus, pažymėtus rakto skylutės simboliu. 11. Gerkite pakankamai vandens. 12. Valgykite reguliariai ir saikingai. 17. Palaikykite energijos balansą, daugiau dėmesio skirkite fiziniam aktyvumui.

TAU paskaita „Vilko vaikai”

Istorikė, Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė, paskaitos metu Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams pasakojo apie vadinamųjų vokietukų arba šiandien mūsų atminties kultūroje geriau žinomų kaip vilko vaikai likimus.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu sovietų Lietuvą pasiekė viena didžiausių imigracijos bangų iš Rytų Prūsijos ir kitų Sovietų Sąjungos Respublikų: Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Alkani, vieniši, kamuojami užkrečiamų ligų, dažniausiai vaikai ir vienišos moterys, sovietų Lietuvos teritorijoje ieškojo išlikimo ir duonos. Pėsčiomis, vežimais, prekiniais traukiniais sovietų Lietuvą pasiekė tūkstančiai mirtimi besivaduojančių žmonių. Lektorė įtaigiai pasakojo klausytojams apie tai, kaip sovietų institucijos žvelgė į nelegaliai atvykstančius duoneliautojus, apie lietuvių požiūrį į šiuos žmones.