Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografija: asmeniniai pasirinkimai ir laikmečio aplinkybės

Vakar Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojus kvietėme į humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Juodžio paskaitą „Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografija: asmeniniai pasirinkimai ir laikmečio aplinkybės“ . Lektorius susirinkusiems klausytojams  papasakojo apie Lietuvos partizanus, jų kovas ir pasiaukojimą Tėvynei. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografijai. Pirmaisiais okupacijos metais J.Žemaitis dėl savo sąžiningumo, darbštumo, karininko talento ir pasišventimo laisvės kovai žingsnis po žingsnio pradėjo eiti vis atsakingesnes pareigas. Pagaliau buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu. Paaiškėjus, kad okupacija bus labai ilga ir sunki, o partizanų likimas — nulemtas, liko ištikimas priesaikai ir atidavė visas jėgas, kad pasipriešinimas netaptų desperatiškomis konvulsijomis. Tačiau 1956 m. spalio 12 d. 9.30 Ramanauskas sulaikomas. Vežamas į Kauno KGB ir iškratomas. Nuo pat pirmųjų tardymo valandų partizanų vadas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs Aukščiausiasis teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma, o žmona nuteista 8 metams lagerio. Dėstytojas susirinkusiems klausytojams suteikė galimybę prisiliesti prie partizanų aprangos, kuri buvo labai graži ir sunki.

(daugiau…)

Lietuvininkų etnosas pagal vietovardžius

Ketvirtadienio susitikimą Neringos Trečiojo amžiaus universiteto studentai pradėjo neįprastai – tą dieną buvo renkama TAU rektorė. O ir pasveikinti susirinkusius studentus atvyko miesto vadovai meras Darius Jasaitis bei mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis. Meras D. Jasaitis TAU garbės rektoriaus teisėmis kreipėsi į studentus, linkėdamas išsirinkti patį geriausią vadovą. Jo siūlymu buvo iškelta R. Žeimienės kandidatūra. Jau trečią kadenciją skaičiuojanti Rūta Žeimienė džiaugėsi, kad universiteto bendražygiai pasitiki ir vertina jos darbą bei indėlį į TAU veiklą. Išsirinkus valdžią, visi su nekantrumu laukėme paskaitos „Lietuvininkų etnosas pagal vietovardžius“, kurią pristatė doc. dr. Vidimantas Raudys. Pradėdamas paskaitą, lektorius susijaudinęs pripažino, kad nejauku kreiptis į klausytojus, kurių tarpe mato savo pirmuosius mokytojus.

(daugiau…)

Tradiciniai mitybos regioniniai ypatumai

Trečiojo amžiaus universiteto studentams lapkričio mėnuo yra ypatingas ir skanus: šio mėnesio paskaitos skirtos lietuviškai virtuvei. Štai ir penktadienį studentai klausėsi Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vedėjos Nijolės Marcinkevičienės paskaitos „Tradiciniai mitybos regioniniai ypatumai“. Nors Lietuva savo plotu yra nedidelė šalis, lankantis skirtinguose jos regionuose nesunku pastebėti, kokia ji vis dėlto įvairialypė. Skirtingus Lietuvos kultūros ir paveldo bruožus, atspalvius suformavo permaininga mūsų šalies istorija. Paskaitos metu turėjome galimybę daugiau sužinoti apie Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos tradicijas ir papročius. Prisiminėme žemaitišką kastinį, dzūkų bandas, suvalkiečių skilandį, aukštaičių virtinius. Dėstytojos pagalba sužinojome daugiau apie mūsų krašto papročius ir tradicijas ir, po tokios paskaitos supratome, kokia ta mūsų lietuviška virtuvė turtinga ir išskirtinė. Kad paskaita būtų vaizdingesnė, lektorė demonstravo skaidres su švenčių, apeigų, valgių nuotraukomis.
Žinoma, nepamiršome ir puoselėjamos mūsų tradicijos – pasveikinome Angelę Samavičienę , sulaukus garbingo 75-mečio. Palinkėjome ilgiausių metų, sveikatos ir stiprybės!

(daugiau…)

Nuo Ropių iki Cepelinų: Lietuvos kulinarijos istorija

Vėlyvą pirmadienio vakarą Neringos Trečiojo amžiaus universiteto studentai rinkosi į paskaitą „Nuo Ropių iki Cepelinų: Lietuvos kulinarijos istorija“. Istoriko Deimanto Ramanausko dėka galėjome geriau pažinti tautinės kulinarijos istoriją ir paveldą. Paskaitos metu studentai sužinojo apie tai, kokie augalai ar gyvūnai natūraliai augo mūsų klimato juostoje, ką valgė Lietuvos didieji kunigaikščiai, bajorai ar valstiečiai. Įdomu buvo panagrinėti keleto ypatingų to meto patiekalų receptus: kaip pasigaminti alaus sriubą, citrininius barščius ar saldžius vaflius. Vaizdžiai ir „skaniai“ lektoriui pasakojant apie senovinius skanumynus, nusprendėme, kad kitąkart būtinai reikės gautas žinias ir „paragauti“.

(daugiau…)

Praktiniai mokymai apie streso valdymą

Žmonės išmoko valdyti tarptautines korporacijas, milžiniškas gamyklas, milijoninės vertės projektus, bet ar visi mokame valdyti save ir savo stresą? Ar to galima išmokti? Ar verta? Kokie yra streso valdymo žingsniai, kokia organizmo reakcija į stresą ir kokie streso valdymo būdai? Atsakymus į šiuos klausimus gavome vakar Nidos bendruomenės namuose, kur apie stresą ir jo valdymą išsamiai pasakojo psichologė Viktorija Gončarova.
Kodėl sakome: „mane užpuolė stresas“? Todėl, kad jis pasirodo neįspėjęs. O leidžiant jam užlipti ant sprando, kartais apima panika, kai pajunti, kad imi visiškai nevaldyti savo gyvenimo, kai rūpesčiai darbe ir namie tampa didele našta. Turime suprasti, kad stresas neatsiranda ir nedingsta savaime. Stresas iš esmės yra vidinis konfliktas, su kuriuo reikia dirbti, o ne slėpti nuo savęs pačių. Tai suprasdami, uoliai mokėmės išvyti stresą iš savo gyvenimo…

Paskaita ir praktikiniai mokymai apie streso valdymą vyko įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr.08.4.2-ESFA-R30-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“.

(daugiau…)