Povandeninė jūrinė archeologija Lietuvoje

Trečiadienio vėlyvą popietę Trečiojo amžiaus universiteto studentai rinkosi į profesoriaus Vlado Žulkaus paskaitą „Povandeninė jūrinė archeologija Lietuvoje”. Šiuo metu į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą yra įrašyta 18 povandeninio paveldo objektų, iš kurių 12 yra Baltijos jūroje ir 6 – ežeruose ar upėse. Paskutiniaisiais dešimtmečiais Lietuvoje vykdomi plataus masto povandeniniai tyrimai bei atrandami vis nauji povandeniniai archeologiniai objektai demonstruoja, jog Lietuvos vandenys yra turtingi dar neatrastu ir menkai pažįstamu paveldu. Sužinojome, kad mūsų Baltijos jūros dugne galima rasti visko – nuo prieš tūkstantmečius susiformavusių durpių klodų iki nuskendusių medinių žvejybos laivelių ir Antrojo pasaulinio karo laivų. Paskaitos metu profesorius demonstravo daug fotografuotų ir filmuotų profesionalių narų ir archeologų tyrėjų Baltijos jūroje vykdytų ekspedicijų. Įdomu buvo klausyti apie povandeninio paveldo vertybes ir kokia sudėtinga yra archeologų-narų darbo po vandeniu specifika.

(daugiau…)

Fotomedžioklė. Keturi metų laikai

Vakar Neringos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su gamtos fotografu Ričardu Anusausku ir menininke Rūta Žemaitiene. Paskaita prasidėjo nuostabiomis Justino Marcinkevičiaus eilėmis ir įspūdingais Lietuvos gamtos vaizdais – pamatėme daug neįprastų originalių kadrų. Vienuose jų – retos žvėrių ir paukščių rūšys, kituose – netikėti akiai vaizdai: lede užšalusi žuvis, iš pelkės su žmogaus batais dantyse brendantys vilkai, keliasdešimt briedžių ar gulbių, Baltijos jūros bangų į krantą išneštas gintaras, saulės apšviesti peizažai. Susipažinome su paukščiais, kurie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir nustebome, kad daugumą iš jų matėme pirmąjį kartą. Turėjome išskirtinę galimybę pamatyti R. Anusausko sukurtą nuostabų filmą „Keturi metų laikai“. Galime didžiuotis tuo, kad Lietuvos teritorijoje yra gausu paukščių ir gyvūnų rūšių, kad Lietuva turi unikalų gamtinį kraštovaizdį. Filme svarbus ir pats šių retų paukščių ir gyvūnų nufilmavimo faktas, nes tai labai sudėtingas procesas, atimantis begalę laiko, reikalaujantis daug paruošiamųjų darbų, įvairios patirties bei didžiulių finansinių resursų ir, be abejo, sėkmės. Fotomenininkas pasakojo apie kadrą, kuriame mėnulio fone užfiksuotas Lietuvoje retas žalvarnis: „šio darbo procesas išties ilgas: dešimt metų ieškai kokio nors žalvarnio. Aštuonis metus jį stebi, išsiaiškini apie jo gyvenseną, sužinai kur jis gyvena, kur skraido, kuo maitinasi. Džiaugiesi, kad jį pavyko rasti, tada imi stebėti, kokia trajektorija jis skraido ir išlauki momento, kada jis praskris pro mėnulį“. Likome sužavėti fotomenininko R. Anusausko darbais ir jo išskirtine asmenybe. Žinoma, nepamiršome ir puoselėjamos TAU klausytojų tradicijos – pasveikinome Juzefą Ireną Bagdonienę, sulaukus garbingo 75-mečio. Palinkėjome sveikatos, stiprybės ir ilgiausių metų.

(daugiau…)

Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui: teorija ir praktika

Šios dienos rytas Neringos senjorus pasitiko aktyviai. Kineziterapeutė Monika Pocienė ir jos kolegė Roberta Bikuličienė pabrėžė, kad fzinis aktyvumas yra aktualus visais gyvenimo etapais, tačiau išlikti fiziškai aktyviam senyvame amžiuje yra ypač svarbu. Fizinis aktyvumas turi įtakos mažinant lėtinių, neinfekcinių ligų riziką ar lengvinant ligos būklę. Demonstracinių užsiėmimų metu lektorės supažindino kaip teisingai atlikti fizinius pratimus, parodė įvairiausių buities daiktų, kurie gali pagelbėti mankštoje, pateikė fizinio aktyvumo variantus ir juos išbandėme visi kartu. Šios dienos žinios padės vyresnio amžiaus asmenims pasirinkti tinkamą fizinio užsiėmimo formą ir teisingai atlikti pratimus.

(daugiau…)