Barbora Radvilaitė – žymiausia visų laikų istorinė Lietuvos moteris

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę progą nupūsti dulkes nuo Lietuvos istorijos ir pasimėgauti visą Europą sužavėjusia dviejų nuostabių žmonių meilės istorija… Vėlyvą trečiadienio popietę Nidos Bendruomenės namų salėje susirinkę senjorai nuščiuvę klausėsi istorikės profesorės Raimondos Ragauskienės pasakojimo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto išskirtinę ir labai įdomią gyvenimo istoriją. Anot profesorės, Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Laikmetį pralenkusią didžią meilę mena į Barboros Radvilaitės karstą įdėtos sidabrinės lentelės įrašas: „…Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtų senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko…“.
Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Barboros asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Įdomu tai, kad Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris istorijoje…

(daugiau…)

Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys

Šią savaitę Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pasitiko kitaip: neeilinis susitikimas su neringiške muziejininke – istorike Vitalija Teresa Jonušiene palietė kiekvieno klausytojo širdį ir pažadino prisiminimus iš netolimos praeities. O ir kaipgi kitaip galėtų būti, juk susitikimo tema artima kiekvienam iš mūsų – „Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys“.
Susitikimo metu vartytas nuotraukų albumas bylojo apie tuos neringiškius, kurie drąsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo pasidalinta prisiminimais apie ilgą kelionę į Vilnių, prie televizijos bokšto, apie tai, kaip daugeliui neringiškių taip ir nepavyko pasiekti sostinės dėl didelių spūsčių ar kitų priežasčių. Taip pat, prie gražių prisiminimų prisidėjo ir ponia Irena Kisarauskienė, pasidalinusi savo patirtimis apie 1991-ųjų išgyvenimus ir kovas, apie Sąjūdžio reikšmę lietuviams.

(daugiau…)

„Lietuviškų romansų vainikas“ Teatrinė muzikinė impresija

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų pavasario sesija prasidėjo trijų nuostabių meno mūzų – V. Kochanskytės, G. Zeicaitės ir E. Zizaitės – dovanotu teatrinės impresijos vakaru „Lietuviškų romansų vainikas“. Įtaigi aktorės V. Kochanskytės vaidyba, krištolinis G. Zeicaitės balsas, pianistės E. Zizaitės fantastiškai atliekami muzikos kūriniai nukėlė mus į populiariausius tarpukario Lietuvos laikinosios sostinės salonus, užbūrė nuotaikingai atskleidžiamomis to meto bohemos šėlionių, nusivylimų ir svajonių istorijomis. Senjorai susižavėję klausėsi legendinių asmenybių – Maironio, K. Binkio, J. Aisčio, B. Brazdžionio, B. Sruogos, S. Nėries, J. Tumo Vaižganto, A. Herbačiausko – žinomų ir nežinomų – portretų štrichų, ryškėjančių per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą.

(daugiau…)

Reformacija Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje

2017 metus LR Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios, kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes.
Liuteronų kunigai Darius Petkūnas ir Jonas Liorančas ta proga Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams skaitė paskaitą „Reformacija Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje“. Darius Petkūnas pabrėžė, kad Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir stipriai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą, kalbą, raštą. Vienas ryškiausių Reformacijos nuopelnų buvo mišios gimtąja kalba: Vokietijoje – vokiečių, Mažosios Lietuvos parapijose – lietuvių. Tokios pamaldos Prūsijos lietuviškai kalbančiose parapijose pradėtos laikyti Martyno Mažvydo laikais, kuris, kartu su bendradarbiais, parengė pirmuosius liturginius tekstus gimtąja kalba.
Klausytojai domėjosi katalikų ir liuteronų tikėjimo skirtumais, atidžiai klausė įdomių kunigo Dariaus Petkūno įžvalgų. Šia gražia diskusija užbaigėme Trečiojo amžiaus universiteto rudens sesijos paskaitas ir atsisveikinome iki kitų metų.

(daugiau…)

Kelias link Kalėdų nakties

Gruodžio mėnesio paskaitų ciklas TAU klausytojams prasidėjo kiek kitaip – pasikalbėti apie Šv. Kalėdas ir stebuklų pilną kalėdinę naktį į Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčią pakvietė Kunigas Ričardas Doveika. Advento pradžia yra tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų laikas, kai susilaikoma nuo triukšmingų linksmybių, beprotiško dovanų pirkimo, gausaus ir besaikio vartojimo. Kunigas paprastai ir nuoširdžiai kvietė kiekvieną klausytoją susimąstyti ir atsakyti sau į klausimą “o kas man yra Šv. Kalėdos?”. Negalėjai nesižavėti šilta, betarpiškai ir jautriai bendraujančia Kunigo Ričardo asmenybe, jo gebėjimu pasiekti tiek jauno, tiek pagyvenusio žmogaus širdį. Dar ilgai mintyse suksis Kunigo žodžiai, priminę mums tikrąją Šv. Kalėdų stebuklo laukimo prasmę…

(daugiau…)