Pagalbos į namus paslaugas gali gauti:

  1. suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;
  2. senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos;
  3. vaikai su negalia ir jų šeimos;
  4. kiti asmenys ir šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekę asmenys;
  5. asmenys, sergantys psichikos ligomis,  tik bendradarbiaujant su specializuotomis įstaigomis ir tarnybomis (psichikos sveikatos centru, sveikatos priežiūros įstaigomis).

Socialinėms paslaugoms gauti reikalingi dokumentai:

  1. prašymas–paraiška (pildo formą, patvirtintą socialinės apsaugos ir darbo ministro);
  2. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiai);
  3. socialinį statusą patvirtinantis dokumentas (neįgaliojo ar senatvės pensininko pažymėjimas ar kt.);
  4. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažyma, patvirtinanti, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (tuo atveju, kai nėra informacijos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnybos teikiamuose duomenyse);
  5. kiti turimi socialinį statusą patvirtinantys dokumentai (neįgaliojo ar pensininko pažymėjimas, neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo), specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos), ar/ir transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymos ar kt. ir tik tuo atveju kai nėra informacijos registruose);
  6. pažymos apie asmens (šeimos) pajamas, gautas per 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų (pažymų pateikti nereikia, kai pareiškėjas (šeimos nariai) gauna pensijas ar kitas išmokas, mokamas Sodros, Socialinės paramos skyriaus, Užimtumo tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, arba, kai paslauga teikiama nemokamai, arba asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinės paslaugos kainą).
  7. asmuo papildomai pateikia medicininę pažymą dėl paslaugos būtinumo (jeigu asmeniui nenustatytas specialusis priežiūros (pagalbos), slaugos ar transporto išlaidų kompensacijos poreikis).

Mokėjimas už pagalbą į namus:

  1. mokėjimo už pagalbos į namus suteiktas paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, bet neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų;
  2. mokėjimo dydis paslaugų gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į paslaugų gavėjo pajamas, paslaugos teikimo trukmę (val.), kiekį. Mokestį apskaičiuoja Centro direktoriaus paskirtas socialinis darbuotojas;
  3. už pagalbos į namus paslaugą mokama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį;
  4. paslaugų gavėjas privalo pranešti Centrui apie jo (šeimos) pajamų pokyčius per 30 kalendorinių dienų nuo jų pasikeitimo dienos;
  5. pasikeitus Paslaugų gavėjo pajamoms, Centro socialinis darbuotojas iš naujo įvertina asmens  finansines galimybes mokėti už pagalbos į namus paslaugas, perskaičiuoja mokestį, informuoja asmenį (šeimą).  Perskaičiavus asmens (šeimos) finansines galimybes asmuo (šeima) už suteiktas paslaugas moka nuo mėnesio, per kurį pasikeitė asmens (šeimos) mokėjimo už paslaugą dydis.