Vakar Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai dalyvavo pirmojoje rudens semestro paskaitoje. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus muziejininkė-edukatorė Jurga Jackevičiūtė supažindino mus su žydų paveldu ir tradicijomis.
Paskaitą Jurga pradėjo nuo pasakojimo apie Vilniaus choralinę sinagogą, kuri nuo pat įkūrimo išsiskyrė iš kitų Vilniaus žydų maldos namų – pamaldos joje buvo gerai organizuotos, jos vyko pritariant chorui, dėl to sinagoga buvo ir tebėra vadinama choraline. Sinagoga ypatinga ir tuo, jog ji buvo vienintelė, veikusi Vilniuje net sovietinės okupacijos metais.
Medinės sinagogos yra unikali materialaus žydų kultūros paveldo tiek Lietuvoje, tiek visoje Rytų Europoje dalis. Dabartinės Lietuvos teritorijoje galime suskaičiuoti 16 išlikusių medinių sinagogų. Per pastaruosius metus dvi iš jų buvo rekonstruotos, ir dabar Pakruojo bei Žiežmarių medinės sinagogos yra atviros lankytojams. Medinė Pakruojo sinagoga, kuri šiuo metu veikia kaip miesto kultūros renginių erdvė, yra seniausioji išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje, statyta dar 1801 m. Žydų kultūra sudėtinga, bet ir labai vientisa. Svarbiausia vieta tenka religijai, tautiškumui ir istoriškumui. Ši tauta jau daugiau nei penkis tūkstančius metų turi savo kalendorių, grįstą mėnulio ciklais, ir pagal jį Naujieji Metai prasideda rudenį. Kai kurios žydų šventės yra tokios svarbios, kad jų metu Izraelyje daugiau nei parai stabdomas bet koks eismas, įskaitant ir lėktuvų skrydžius. Žydai tikrai linksmintis moka ir turi švenčių, kurių metu nevengia didelių puotų. Pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių, todėl vaikai jau nuo 3 metų kartu su tėvais pradeda skaityti Torą – žydų šventąjį raštą. Tačiau žymiausi Toros komentatoriai įsakymus interpretavo skirtingai…

Kaip sakė Jurga, apie šią puikią tautą būtų galima kalbėti daug ir ilgai, todėl per vieną paskaitą susipažinti su turtinga žydų kultūra beveik neįmanoma.