Neringos TAU
TAU klausytojai sesiją užbaigė keliaudami į Kintus – Ventę – Šilutę
Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pavasario sesiją užbaigė keliaudami į Kintus – Ventę –Šilutę. Į kelionę išsiruošė net 40 neringiškių. Kelionę pradėjome nuo Ventės rago paukščių žiedavimo stoties. Charizmatiškasis gidas Vytautas Jusys papasakojo apie paukščių žiedavimą, turėjome išskirtinę galimybę patys prisiliesti prie šio nuostabaus darbo. Lankėmės ornitologijos muziejuje: pamatėme, kaip atrodo žiedas – paukščio pasas, sužinojome, koks turtingas šių apylinkių sparnuočių pasaulis. Toliau kelionę tęsėme po Šilutės miestą pėsčiomis ir autobusu. Susipažinome su senoviniais, puošniais pastatais. Eidami miesto centro kryptimi, grožėjomės Šilutės katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčia. Ją puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis bei itin dailios formos vitražiniai langai. Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčioje mus sutiko Liuteronų kunigas, kuris labai plačiai papasakojo apie šią bažnyčią. Pačiame miesto centre yra Šilutės miesto muziejus, čia eksponuojami patys vertingiausi H. Šojaus kolekcijos eksponatai. Hugo Šojaus dvare dalyvavome edukacinėje programoje „Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare“. Ponia papasakojo intriguojančių istorijų ir pamokė dvaro etiketo paslapčių. Žinoma, kvietė į valgomąjį, kur siūlė vaišintis tarnaitės paruoštais šio krašto palaunagės patiekalais – tantės pyragu ir kafija. Pakeliui į namus užsukome į Kintus. Čia mus pasitiko Kintų Vydūno kultūros centro darbuotoja, kuri papasakojo apie Kintus ir palydėjo prie Kintų girininkijos „Didžiosios tujos“. Didžiausia Lietuvos tuja auga Kintuose, prie girininkijos pastato, jos aukštis siekia apie 18 metrų, lajos plotis – apie 12 metrų. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kokio amžiaus Kintų Didžioji tuja, pasakyti sunku, nes medis dvikamienis, todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima.
Pavargę, bet pilni įspūdžių, pasukome namo…
Kūrybingumo paieška kiekviename
Gegužės 9 –ąją Neringos Trečiojo amžiaus universiteto studentus aplankė menininkė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Šis apsilankymas savo turiniu nuo kitų paskaitų išsiskyrė keliais aspektais – meniniu-kūrybiniu ir psichologiniu. Nomedos betarpiškumas, per kraštus trykštanti energija palietė kiekvieną žmogų, o pozityvus mąstymas leido į savo problemas pažvelgti kiek lengviau. Prasidedant diskusijai Nomeda klausė „ar kiekvienas gali būti kūrybiškas ir ar visi esame vienodai talentingi?“ Bediskutuojant sutarėme, kad kiekvienas žmogus gali būti kūrybiškas skirtingose gyvenimo ar meno srityse. „Tačiau kūrybiškumo labiausiai reikia kasdienybėje, kitaip rutina mus pražudys. Jeigu žvelgsime aukščiau ir mąstysime plačiau – jau bus kūryba“, – sakė N. Marčėnaitė. Smagiai ir šviesiai besikalbant apie talentus, pozityvų gyvenimą, meną ir kitus gražius bei mielus dalykus, susitikimui skirtas laikas pralėkė nepastebimai. Atsisveikinome ne tik su Nomeda – šiuo susitikimu baigėsi Trečiojo amžiaus universiteto pavasario sesija. Tad nauji susitikimai su įdomiais pašnekovais vyks rudenį, kai TAU studentai susirinks į rudens sesiją…