Antradienį Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams Eva Tombak pristatė savo naujausią knygą „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senatvę“. Susitikimo metu autorė atskleidė, kas ją įkvėpė parašyti knygą apie senėjimo baimę bei pasidalino savo įžvalgomis, gimusiomis besigilinant į mokslinius tyrimus apie žmogaus sveikatą. Mes juk visi norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni garbų amžių sieja su bejėgiškumu ir pralaimėjimu, kiti sako, kad tai aukso amžius – nebereikia atlikti socialinių vaidmenų, pagaliau galima gyventi dėl savęs. Kaip autorė teigia, „mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas – tai gyvenimo kūrinio koda. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Pabaiga svarbesnė nei pradžia, nes pradžia laikina, o pabaiga – amžina“. Žavus ir įtaigus Evos Tombak pasakojimas paliko gerą įspūdį – šią paskaitą prisiminsime ilgai.