psichologinė pagalba

Pagrindinės psichologo veiklos

Neringos savivaldybės gyventojams teikiama psichologinė pagalba

Individualus konsultavimas

Psichologas teikia konsultacijas Neringos bendruomenės nariams, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

grupinis konsultavimas

Psichologas veda savipagalbos, savęs pažinimo ir kt. grupes. Teikia porų, šeimos konsultacijas, tarpininkavimo paslaugas.

ORGANIZACIJŲ KONSULTAVIMAS

Kolektyvo formavimo, konfliktinių situacijų sprendimo, stresinių situacijų valdymo, pozityvios lyderystės, vadovavimo klausimais.

MOKYMŲ RENGIMAS IR VEDIMAS

Psichologas organizuoja ir veda kursus psichologinėmis temomis.

PAGALBA PO KRITINIŲ ĮVYKIŲ

Psichologas konsultuoja krizės valdymo klausimais, įvykio paliestiems žmonėms siūlo pagalbą grupėse, individualias konsultacijas.

PREVENCINIAI RENGINIAI

Psichologas organizuoja ir veda prevencinius renginius psichologinėmis temomis.

Esate laukiami su visomis savo patirtimis, visomis mintimis, visais jausmais!

Aktualūs klausimai apie psichologo veiklą

1. Kuo skiriasi gydytojo psichiatro ir psichologo teikiamos paslaugos?

Gydytojas psichiatras vertina Jūsų psichikos sveikatą, diagnozuoja ir gydo. Psichologas nevertina Jūsų psichikos sveikatos, nediagnozuoja, neskiria vaistų, o ieško būdų, kaip Jums padėti išlaikyti/susigražinti gerą psichikos sveikatą.

2. Kokia Neringos socialinių paslaugų centre dirbančio psichologo specializacija?

Centre dirba psichologijos magistro studijų programą baigęs psichologas. Centro psichologas reguliariai kelia kvalifikaciją krizių ir traumų, organizacijų, raidos, ugdymo, sveikatos psichologijos bei kitose aktualiose profesinio domėjimosi srityse.

3. Kur fiksuojamas lankymasis pas psichologą?

Lankymasis pas psichologą fiksuojamas Neringos socialinių paslaugų centro socialinių paslaugų registre, kuriame žymimos įvairios klientams teikiamos psichosocialinės paslaugos. Psichologas savo darbo ataskaitose teikia tik suteiktų konsultacijų skaičių ir jų pobūdį (asmeniniai klausimai, darbo klausimai ir pan.), klientų problemų nedetalizuoja.

4. Ką psichologas informuoja apie žmogaus apsilankymą?

Psichologas saugo konfidencialumo paslaptį – niekam neteikia informacijos, dėl kokios priežasties klientas lankėsi pas psichologą. Psichologas gali pažeisti konfidencialumą tik tuomet, kai gresia realus pavojus gyvybei ar sveikatai, rengiamasi įvykdyti nusikaltimą. Vienas svarbiausių psichologo etikos principų – nepakenkti savo klientui.

5. Kuo svarbi psichologo pagalba po kritinių įvykių?

Susidūrus su kritiniu įvykiu, gali sumažėti mūsų saugumo, kontrolės jausmai, kuriuos greičiau susigrąžinti ir grįžti į įprastinį gyvenimą padeda psichologinė pagalba. Taip pat psichologinė pagalba padeda ,,perdirbti“ sunkaus įvykio vaizdinius, mintis, emocijas, taip užkertant kelią streso sutrikimų (pvz., potrauminio streso sutrikimo) vystymuisi.

6. Ar psichologai gali atsisakyti teikti konsultacijas?

Tam, kad išlaikytų neutralumą kliento atžvilgiu, psichologai vengia individualiai konsultuoti konfliktuojančius tarpusavyje asmenis arba vienos šeimos narius. Jei psichologas jau konsultuoja vieną iš konflikto dalyvių arba šeimos narių, kitą konflikto dalyvį ar šeimos narį jis turėtų nukreipti į kitą specialistą. Psichologo etika įpareigoja konsultuoti, atsižvelgiant į įgytas kompetencijas; informuoti apie savo kompetencijos ribas. Tuomet, kai psichologui trūksta reikiamų kompetencijų, klientą jis nukreipia į reikiamų kompetencijų turintį specialistą.

Kada galima kreiptis į psichologą?

Kai jaučiate beviltiškumo jausmus, kyla minčių apie savižudybę, savęs žalojimą.
Kai susiduriate su darbinių ar šeiminių santykių krize.
Kai išgyvenate artimojo netektį, savo ar artimojo ligą, skyrybas, patiriate smurtą ar prievartą, darbo praradimą.
Kai norisi pasitarti, pasikalbėti apie savo išgyvenimus, nuotaikas.
Kai kyla sunkumų bendraujant, užmezgant ar palaikant santykius, tęsiasi konfliktai.
Kai susiduriate su darbinėmis situacijomis, kuriose reikia psichologinių žinių.
Kai vargina prislėgta nuotaika, nerimas, baimė, pykčio proveržiai, nuotaikų kaita, nepasitikėjimas savimi, kaltė, gėda, vienatvė.
Kai dėl emocinių sunkumų sunkiai sukoncentruojate dėmesį, svaigsta galva, sutrinka miegas, valgymas, vargina nerimas, patiriate panikos atakas, kyla noras vartoti psichoaktyvias medžiagas (alkoholį ir kt.), vargina košmarai.
Kai neramu dėl artimojo, kolegos emocinės būsenos.
Dėl šeimoje (poroje, su vaikais) patiriamų emocinių sunkumų.
Bet kada, kai norisi pasitarti, pasidalinti kylančiomis mintimis, emocijomis.

KREIPKITės

Asmenys, kuriems reikalinga pshichologo konsultacija, kviečiami kreiptis į Neringos socialinių paslaugų centro globos centro specialistę Ingridą Kazokevičiūtę.