Paskaitų momentas

30442885 2038247806428853 1781773279982639181 n

Kavos lašelis iš egzotiškosios Etiopijos

Ketvirtadienis Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams buvo gurmaniškas: senjorai paskaitos „Kavos lašelis iš egzotiškosios Etiopijos“ metu klausėsi įdomaus Klaipėdos universiteto lektorės Angelės Pakamorienės pasakojimo apie egzotiškąją Etiopiją ir vaišinosi šios šalies kava.
Dėstytoja pasakojo apkeliavusi visą Etiopiją, patyrė daug nuotykių, o kai kurie įvykiai net ir šokiravo. Ši šalis yra pirmykščio žmogaus atsiradimo vieta, pati seniausia Afrikos žemyno civilizacija ir viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Etiopija išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Ji yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Didžioji dalis šalies gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo, auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų.
Viena iš Etiopijos valstybės genčių turi labai skausmingas mūsų akimis tradicijas. Kai jaunuoliai nori tuoktis, turi eiti per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei nuogas kandidatas į vyrus bėgdamas nenugriūva, gali susirasti žmoną ir kurti šeimą. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis – į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra… plakamos rykštėmis. Plakimo esmė – tam vaikinui, kuris bus įšventintas į vyrus, norima įrodyti draugystę ir artumą, be to, norima parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. O jei mergina sugebėjo ištverti tokį išbandymą, tai jau yra pasirengusi gimdyti…

(daugiau…)

29684256 2033782180208749 3202855194706961405 n

Barbora Radvilaitė – žymiausia visų laikų istorinė Lietuvos moteris

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę progą nupūsti dulkes nuo Lietuvos istorijos ir pasimėgauti visą Europą sužavėjusia dviejų nuostabių žmonių meilės istorija… Vėlyvą trečiadienio popietę Nidos Bendruomenės namų salėje susirinkę senjorai nuščiuvę klausėsi istorikės profesorės Raimondos Ragauskienės pasakojimo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto išskirtinę ir labai įdomią gyvenimo istoriją. Anot profesorės, Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Laikmetį pralenkusią didžią meilę mena į Barboros Radvilaitės karstą įdėtos sidabrinės lentelės įrašas: „…Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtų senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko…“.
Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Barboros asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Įdomu tai, kad Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris istorijoje…

(daugiau…)

29512214 2031861590400808 8401448688105941031 n

Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys

Šią savaitę Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pasitiko kitaip: neeilinis susitikimas su neringiške muziejininke – istorike Vitalija Teresa Jonušiene palietė kiekvieno klausytojo širdį ir pažadino prisiminimus iš netolimos praeities. O ir kaipgi kitaip galėtų būti, juk susitikimo tema artima kiekvienam iš mūsų – „Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys“.
Susitikimo metu vartytas nuotraukų albumas bylojo apie tuos neringiškius, kurie drąsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo pasidalinta prisiminimais apie ilgą kelionę į Vilnių, prie televizijos bokšto, apie tai, kaip daugeliui neringiškių taip ir nepavyko pasiekti sostinės dėl didelių spūsčių ar kitų priežasčių. Taip pat, prie gražių prisiminimų prisidėjo ir ponia Irena Kisarauskienė, pasidalinusi savo patirtimis apie 1991-ųjų išgyvenimus ir kovas, apie Sąjūdžio reikšmę lietuviams.

(daugiau…)

28954420 2029042957349338 2159035351014616475 o

Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija 1944 m.

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus š. m. kovo 14 d. stebino kunigas Darius Petkūnas, pasakojęs apie  Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija ir patirtas gyventojų kančias Antrojo pasaulinio karo metais. Kunigas priminė, kad Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija pradėta 1944 m. spalio 7 dieną. Paaiškėjus, kad sovietinė kariuomenė neužilgo pralauš frontą, vietos gyventojams buvo įsakyta per kelias valandas susikrauti būtiniausias daiktus ir trauktis į Rytų Prūsijos gilumą. Masinės gurguolių vilkstinės nusidriekė Klaipėdos-Tilžės kryptimi. Dalis Šilutės miestiečių buvo evakuojami traukiniais. Pesimistinės Reicho valdžios ir kariuomenės prognozės išsipildė: spalio 9 dieną Raudonoji armija užėmė Šilutę, o 10 dieną pasiekė Kuršių marias, užkirsdama bet kokią galimybę likusių krašto gyventojų pasitraukimui. Neužilgo buvo susprogdintas ir Tilžės tiltas. Nedaugelis likusių Klaipėdos miesto gyventojų dar buvo evakuojami laivais.  Kunigo Dariaus Petkūno pranešimas privertė susimąstyti apie to meto žmonių kančias, apie tai, kokios gali būti žiaurios vienos kitoms kariaujančios tautos.

Neringos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turi gražią tradiciją – jubiliejinio gimtadienio proga pasveikinti savo kolegas. Šiandien sveikinome Staselę Smolskienę, sulaukus garbingo 80-mečio. Visi kartu sudainavome ilgiausių metų, palinkėjome sveikatos ir stiprybės!

(daugiau…)

25586860 1986196504967317 3230534334606240268 o

Reformacija Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje

2017 metus LR Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios, kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes.
Liuteronų kunigai Darius Petkūnas ir Jonas Liorančas ta proga Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams skaitė paskaitą „Reformacija Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje“. Darius Petkūnas pabrėžė, kad Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir stipriai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą, kalbą, raštą. Vienas ryškiausių Reformacijos nuopelnų buvo mišios gimtąja kalba: Vokietijoje – vokiečių, Mažosios Lietuvos parapijose – lietuvių. Tokios pamaldos Prūsijos lietuviškai kalbančiose parapijose pradėtos laikyti Martyno Mažvydo laikais, kuris, kartu su bendradarbiais, parengė pirmuosius liturginius tekstus gimtąja kalba.
Klausytojai domėjosi katalikų ir liuteronų tikėjimo skirtumais, atidžiai klausė įdomių kunigo Dariaus Petkūno įžvalgų. Šia gražia diskusija užbaigėme Trečiojo amžiaus universiteto rudens sesijos paskaitas ir atsisveikinome iki kitų metų.

(daugiau…)