Neringos TAU

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę progą nupūsti dulkes nuo Lietuvos istorijos ir pasimėgauti visą Europą sužavėjusia dviejų nuostabių žmonių meilės istorija… Vėlyvą trečiadienio popietę Nidos Bendruomenės namų salėje susirinkę senjorai nuščiuvę klausėsi istorikės profesorės Raimondos Ragauskienės pasakojimo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto išskirtinę ir labai įdomią gyvenimo istoriją. Anot profesorės, Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Laikmetį pralenkusią didžią meilę mena į Barboros Radvilaitės karstą įdėtos sidabrinės lentelės įrašas: „…Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtų senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko…“.
Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Barboros asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Įdomu tai, kad Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris istorijoje…

(daugiau…)

Šią savaitę Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pasitiko kitaip: neeilinis susitikimas su neringiške muziejininke – istorike Vitalija Teresa Jonušiene palietė kiekvieno klausytojo širdį ir pažadino prisiminimus iš netolimos praeities. O ir kaipgi kitaip galėtų būti, juk susitikimo tema artima kiekvienam iš mūsų – „Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys“.
Susitikimo metu vartytas nuotraukų albumas bylojo apie tuos neringiškius, kurie drąsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo pasidalinta prisiminimais apie ilgą kelionę į Vilnių, prie televizijos bokšto, apie tai, kaip daugeliui neringiškių taip ir nepavyko pasiekti sostinės dėl didelių spūsčių ar kitų priežasčių. Taip pat, prie gražių prisiminimų prisidėjo ir ponia Irena Kisarauskienė, pasidalinusi savo patirtimis apie 1991-ųjų išgyvenimus ir kovas, apie Sąjūdžio reikšmę lietuviams.

(daugiau…)

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus š. m. kovo 14 d. stebino kunigas Darius Petkūnas, pasakojęs apie  Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija ir patirtas gyventojų kančias Antrojo pasaulinio karo metais. Kunigas priminė, kad Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija pradėta 1944 m. spalio 7 dieną. Paaiškėjus, kad sovietinė kariuomenė neužilgo pralauš frontą, vietos gyventojams buvo įsakyta per kelias valandas susikrauti būtiniausias daiktus ir trauktis į Rytų Prūsijos gilumą. Masinės gurguolių vilkstinės nusidriekė Klaipėdos-Tilžės kryptimi. Dalis Šilutės miestiečių buvo evakuojami traukiniais. Pesimistinės Reicho valdžios ir kariuomenės prognozės išsipildė: spalio 9 dieną Raudonoji armija užėmė Šilutę, o 10 dieną pasiekė Kuršių marias, užkirsdama bet kokią galimybę likusių krašto gyventojų pasitraukimui. Neužilgo buvo susprogdintas ir Tilžės tiltas. Nedaugelis likusių Klaipėdos miesto gyventojų dar buvo evakuojami laivais.  Kunigo Dariaus Petkūno pranešimas privertė susimąstyti apie to meto žmonių kančias, apie tai, kokios gali būti žiaurios vienos kitoms kariaujančios tautos.

Neringos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turi gražią tradiciją – jubiliejinio gimtadienio proga pasveikinti savo kolegas. Šiandien sveikinome Staselę Smolskienę, sulaukus garbingo 80-mečio. Visi kartu sudainavome ilgiausių metų, palinkėjome sveikatos ir stiprybės!

(daugiau…)