Neringos TAU
Dalyvavome festivalyje senjorams „Prie jūras dzive mana“
Neringos savivaldybė, palaikydama glaudžius santykius su Latvijos pajūrio miestu Pavilosta, gavo pakvietimą į Latvijos „jūrų vietinės valdžios festivalį senjorams „Prie jūras dzive mana“, skirtą paminėti Latvijos 100 – mečiui. Senjorų komandos formavimo ir kelionės rūpesčiais rūpinosi Neringos socialinių paslaugų centro darbuotojos, ne tik lydėjusios senjorus visos kelionės metu, bet ir nuoširdžiai palaikiusios mūsiškius varžybų metu.
Šeštadienio ankstų rytą penki Neringos senjorai išskubėjo pas kaimynus į šventę, kuri prasidėjo smagiais sportiniais žaidimais. Šie žaidimai buvo tinkami vyresnio amžiaus žmonėms, su penkiomis skirtingomis rungtimis. Dalyvių taip pat būta nemažai – susirinko net septynių Latvijos pajūrio regiono savivaldybių senjorų delegacijos. Nuoširdžiai džiaugėmės, kai mūsų sportiški senjorai nugalėjo šeimininkus ir laimėjo antrąją vietą! Po varžybų, šiek tiek pavargę, bet pakiliai nusiteikę, senjorai sklandžia eisena per miestelį patraukė į lauko estradą. O ten – vėl linksmybės – Latvijos senjorų koncertas ir sportinių rungčių nugalėtojų apdovanojimai. Pavilostos meras Uldis Kristapsons sveikino visus su gražia švente, linkėjo būti sveikiems ir judriems bei įteikė apdovanojimus. Atsidėkodami šeimininkams už nuostabią šventę, neringiškiai broliukams latviams padainavo lietuviškai. Koks tai buvo iššūkis neringiškiams – juk dainuoti teko beveik trims šimtams žiūrovų! Kupini emocijų, geros nuotaikos ir naujų pažinčių, grįžome namo, tyliai sau pažadėję raginti kaimynus, draugus judėti, sportuoti, džiaugtis gyvenimu.
TAU klausytojai pavasario sesiją užbaigė keliaudami į Gelgaudiškio ir Zyplių dvarus
Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pavasario sesiją užbaigė keliaudami į Gelgaudiškio ir Zyplių dvarus. Į kelionę susibūrė net 38 neringiškiai. Gelgaudiškio dvare mus pasitiko dvaro ponas ir aprodė dvaro rūmus, kurie pradėti kurti dar XVI a. Rūmai garsėjo prabanga: parketas, gipso lipdiniai, oda bei šilku muštos sienos. XX a. pradžioje dvaras buvo rekonstruotas ir įgijo tuo laikotarpiu madingų klasikinių formų. Vėliau dvaro ponas pakvietė į edukacinę programą. Čia visųlaukė medžiotojų paruoštos vaišės, galėjome papūsti į medžioklinį ragą ar pašaudyti iš senovinės muškietos. Prie Asesoriaus kapo mus pasitiko baudžiauninkės, sugraudino tyliai verkianti žąsis praganiusi maža piemenaitė… Svečiai vaišinami iš dvaro virtuvės nugvelbtu sūriu, o Velnio kalne buvo linksmybės: gyva muzika, išsipustę ponai, naminė gira ir „kropeliai“ – zanavykų krašto kulinarinis paveldas.
Prezidento žvalgas: du gyvenimai
Gegužės 18 d. 13 val. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai susitiko su LR Seimo nariu, istoriku, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriumi, publicistu Arvydu Anušausku. Paskaitos tema – „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“. Taip vadinasi ir naujausia Arvydo knyga, kurioje pasakojama apie 1919 m. Lietuvos savanorį Albiną Čiuoderį (1898–1965), beveik du dešimtmečius tarnavusį Lietuvos žvalgyboje ir saugume. Albinas Čiuoderis buvo tas žmogus, kuris ne tik vadovavo prezidento Antano Smetonos apsaugai 1934–1940 metais, bet ir pirmą okupacijos dieną – 1940 metų birželio 15-ąją – kartu su kitu Lietuvos kariuomenės kūrėju – savanoriu vedė prezidentą per Lieponos upelį į Vokietiją. Ką per du dešimtmečius patyrė Lietuvos žvalgyboje, kodėl ir kaip atsidūrė Kolumbijoje, pasakoja pats A. Čiuoderis savo prisiminimų dalyje. Esame dėkingi gerb. Arvydui už įdomią paskaitą ir padovanotą knygą Neringos savivaldybės V. Miliūno viešajai bibliotekai.
Vasario 16-oji prieš 100 metų ir dabar
Antradienį Neringos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus aplankė garbingas svečias, Lietuvos mokslininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas Liudas Mažylis. Į susitikimą su profesoriumi susirinkę TAU klausytojai ir kiti svečiai įdėmiai klausėsi jo pranešimo apie 1918 m. vasario 16-ąją istoriniu aspektu ir šių dienų požiūrį į šią reikšmingą Lietuvai datą. Profesorius rodė įvairius dokumentus, susijusius su Lietuvos nepriklausomybe, pasakojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto suradimo istoriją, apie asmenis, figūravusius ieškojimo kelionėje. Svečias pateikė nemažai įdomių detalių apie Vasario 16-osios dokumentą, įvardijo jo „neliečiamumo“ prasmę.
Pasak profesoriaus L. Mažylio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto dokumentas atsirado tada, kada jo labiausiai reikėjo Lietuvai. Jis pabrėžė, kad visi dokumentai atsiranda tada, kada jų labiausiai reikia.
Paskaitoje dalyvavęs Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasidžiaugė turiningu renginiu, sveikino profesorių su Lietuvai reikšmingu atradimu, linkėjo sveikatos ir naujų atradimų.
Tęsiant gražią tradiciją, pasveikinome Irą Jakavičienę , sulaukus garbingo 75-mečio. Visi kartu sudainavome ilgiausių metų, palinkėjome sveikatos ir stiprybės!