Neringos TAU
Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografija: asmeniniai pasirinkimai ir laikmečio aplinkybės
Vakar Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojus kvietėme į humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Juodžio paskaitą „Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografija: asmeniniai pasirinkimai ir laikmečio aplinkybės“ . Lektorius susirinkusiems klausytojams papasakojo apie Lietuvos partizanus, jų kovas ir pasiaukojimą Tėvynei. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto biografijai. Pirmaisiais okupacijos metais J.Žemaitis dėl savo sąžiningumo, darbštumo, karininko talento ir pasišventimo laisvės kovai žingsnis po žingsnio pradėjo eiti vis atsakingesnes pareigas. Pagaliau buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu. Paaiškėjus, kad okupacija bus labai ilga ir sunki, o partizanų likimas — nulemtas, liko ištikimas priesaikai ir atidavė visas jėgas, kad pasipriešinimas netaptų desperatiškomis konvulsijomis. Tačiau 1956 m. spalio 12 d. 9.30 Ramanauskas sulaikomas. Vežamas į Kauno KGB ir iškratomas. Nuo pat pirmųjų tardymo valandų partizanų vadas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs Aukščiausiasis teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma, o žmona nuteista 8 metams lagerio. Dėstytojas susirinkusiems klausytojams suteikė galimybę prisiliesti prie partizanų aprangos, kuri buvo labai graži ir sunki.
Lietuvininkų etnosas pagal vietovardžius
Ketvirtadienio susitikimą Neringos Trečiojo amžiaus universiteto studentai pradėjo neįprastai – tą dieną buvo renkama TAU rektorė. O ir pasveikinti susirinkusius studentus atvyko miesto vadovai meras Darius Jasaitis bei mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis. Meras D. Jasaitis TAU garbės rektoriaus teisėmis kreipėsi į studentus, linkėdamas išsirinkti patį geriausią vadovą. Jo siūlymu buvo iškelta R. Žeimienės kandidatūra. Jau trečią kadenciją skaičiuojanti Rūta Žeimienė džiaugėsi, kad universiteto bendražygiai pasitiki ir vertina jos darbą bei indėlį į TAU veiklą. Išsirinkus valdžią, visi su nekantrumu laukėme paskaitos „Lietuvininkų etnosas pagal vietovardžius“, kurią pristatė doc. dr. Vidimantas Raudys. Pradėdamas paskaitą, lektorius susijaudinęs pripažino, kad nejauku kreiptis į klausytojus, kurių tarpe mato savo pirmuosius mokytojus.
„Ieškojęs laimės kitiems“ 2019-ieji Juozo Tumo Vaižganto metai
Antradienio popietę būsimi 4-osios laidos Trečiojo amžiaus universiteto studentai rinkosi į pirmąjį šiais metais susitikimą. Gausus būrys senjorų susidomėję šurmuliavo Nidos bendruomenės namuose – kokios gi paskaitų temos bus šiemet paliestos?
O pavasario sesijos susitikimuose bus paskaitos, skirtos Laikinajai sostinei, J. Naujaliui, Vietovardžiams, Žemaitijai ir kitiems, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais paskelbtiems, atmintiniems 2019 metams. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, lektorė, kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė TAU studentams pristatė literatūrinę-muzikinę kompoziciją, skirtą šiai iškiliai asmenybei prisiminti. Vaižganto vardas – mūsų kultūros ženklas. Jis iš prieškario Lietuvos laikų, o taip gražiai pritampa prie šiandieninio mūsų gyvenimo ir kultūros. Lektorė įtaigiai ir šiltai pasakojo, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų. Staigmena visiems susirinkusiems tapo rektorės R. Žeimienės šilti prisiminimai apie studijų metais sutiktus dėstytojus, pažinojusius Juozą Tumą – Vaižgantą, o preiliškės V. Montvilaitės įtaigiai atlikta ištrauka iš romano „Dėdės ir dėdienės“ sulaukė gausių plojimų. Staigmenos liejosi toliau – lektorė nepamiršo paminėti kovo 5-ąją švenčiamų Užgavėnių, studentus vaišino pačios keptais nuostabaus skonio pyragėliais.