Maisto, kaip ir daugelio kitų produktų, pakuotė neįsivaizduojama be etiketės. Klientams etiketė yra informacijos šaltinis, o gamintojui – rinkodaros priemonė. Ketvirtadienį paskaitos metu TAU klausytojai sužinojo į ką atkreipti dėmesį, norint išsirinkti sveikatai palankesnį produktą.
Maisto etiketės padeda suprasti, kokia yra supakuotų maisto produktų sudėtis. Pagal ES įstatymus etiketėje turi būti nurodytas energijos kiekis kilokalorijomis (kcal) ir kilodžauliais (kJ), riebalų, sočiųjų riebalų, angliavandenių, cukraus, baltymų ir druskos kiekis 100 gramų (g) arba mililitrų (ml) produkto. Ši informacija turi būti rodoma vienoje vietoje. Dalis informacijos pateikiama ir pakuotės priekyje. Teisės aktuose nurodyta, kad produkto sudedamųjų dalių sąrašas turi būti pateikiamas mažėjančia seka. Kai kurių produktų sudėtis dažnai nurodomos tiksliai procentais.
Paskaitos metu išsiaiškinome, kad dažnai sunku įžiūrėti per daug smulkiu šriftu pateiktą informaciją etiketėse. Mitybos specialistė Ieva Bukauskaitė patarė turėti rankinėje ar kišenėje didinamąjį stiklą – taip bus lengviau perskaityti visą reikalingą informaciją.
