POREIKIS BENDRAUTI

328544660 3431059280504877 6591655498549975056 n

Pakalbėkime apie jo didenybę – bendravimą. Bendravimas mums labai svarbus, galima sakyti – gimėme tam, kad bendrautume. Norime to ar nenorime, patinka mums tai ar ne, mokame ar nemokame, mes nuo pat ankstyvo ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Bendravimas po fiziologinių ir saugumo poreikių užima pirmą vietą pagal svarbumą mūsų gyvenime. Todėl drąsiai galime teigti, kad bendravimas yra pagrindinis žmonių poreikis pasaulyje. Neturint su kuo bendrauti yra sunku siekti sėkmės, laimės gyvenime, moksle ar darbe.

Taigi, kas yra bendravimas? Bendriausiai, bendravimas yra keitimasis patyrimu, mintimis ir išgyvenimais. Žmonių socialiniai ryšiai tarp asmenų ar grupėje, gyvai ar interaktyviai keičiantis patirtimi žodžiais ir ne žodžiais.

Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė, ar tai įgimta ar išmokstama? Kas labiau daro įtaką žmogaus likimui – jis pats ar aplinka? Atsakymų į šiuos klausimus paieškokime pasakose, kurios atspindi mūsų pasaulio išmintį.

Ar prisimenate pasakojimą apie Mauglį, džiunglių berniuką, augusį tarp laukinių žvėrių? Kas labiausiai mus stebina šioje pasakoje? Pirmiausia tai, kad šis vaikas išgyveno ir užaugo jaunuoliu. Jis buvo stiprus, bet elgėsi kaip jo gentainiai: bėgiojo keturiomis, godžiai uodė ir dantimis plėšė grobį maistui, stūgavo ir nepratarė nė žodžio žmonių kalba. Bendravimui su miško būtybėmis jam to pakako. Tačiau patekęs į žmonių pasaulį, net ir mokomas elgėsi kaip tikras laukinukas, o kalbėti jis taip ir neišmoko. Jis buvo prisitaikęs tik prie aplinkos, kurioje vystėsi ir augo. Panašu, kad gebėjimas mąstyti ir kalbėti nėra įgimtas, kaip buvo spėjama senovėje, o įgyjamas mokantis šių įgūdžių iš šalia esančių žmonių.

O dabar prisiminkime pasakojimą apie Gražuolę ir Pabaisą. Gražuolė buvo drąsi mergina, kuri labiau už viską troško, kad Pabaisa iš atgrasaus ir bauginančio sutvėrimo pavirstų švelniu ir mielu jaunuoliu. Diena iš dienos ji kantriai ir rūpestingai mokė Pabaisą gražiai elgtis ir bendrauti, atverdama jam savo širdį naujam patyrimui. Pabaisos siela buvo sudiržusi ir grubi, jis teįstengė bauginti aplinkinius savo nenuspėjamu elgesiu ir grėsminga išvaizda. Tačiau laikui bėgant, vieną dieną Pabaisa pradėjo keistis į gerą ir, pilnoje švelnumo Gražuolės aplinkoje, vėl tapo žmogumi – jautriu ir patraukliu jaunuoliu. Saugi aplinka ir nuoširdus bendravimas pakeitė Pabaisos likimą. Jis buvo gimęs princu, bet tapęs pabaisa užsisklendė, pasmerkdamas save pragaro kančiom. Tačiau Gražuolės gerumas atvėrė Pabaisos širdį ir ji atitirpo, kerai išsisklaidė ir viskas stojo į savo vietas. Panašu, kad vienas pats žmogus pasislėpęs į savo urvelį, kuriame trūksta bendravimo ir artumo su aplinkiniais, nepajėgus pakeisti savo likimo, kad ir kokia aistra tobulėti bedegtų.

Akivaizdu, kad gebėjimas bendrauti yra labiau išmokstamas negu įgimtas, ir žmogaus likimą labiau nulemia aplinka, nei jis pats. Be abejonės, žmogaus pastangos mokytis naujų bendravimo įgūdžių ir gebėjimas analizuoti bendravimo klaidas lems didžiausią sėkmę, nežiūrint puoselėjančių mokytojų ar palaikančių šeimos narių pastangų.

Tad mokymasis bendrauti – tai gyvas, nuolat besikeičiantis ir besivystantis procesas. Žmogus gali įsipareigoti nuolat prižiūrėti savo sąmonės indus, kad jie būtų švarūs, o į juos įtekanti minčių, jausmų ir vaizdinių tėkmė būtų skaidri ir nevirstų pelke. Mūsų manymu, įsipareigojimas draugystei ir jautriems santykiams pajėgus atstatyti net ir visiškai sugriautus Sielos rūmus bei atsodinti žydintį Dvasios sodą, kuriame nėra vietos kankinančiai abejonei. Keli patarimai:

• Pirmiausia, elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su Tavimi. Tai auksinė taisyklė, tinkanti bet kuriai gyvenimiškai situacijai. Taikydamas ją niekada nesuklysi.

• Puoselėdamas santykius būk dosnus mintimis, žodžiais ir jausmais. Bendrauk skurdžiai ir žmonės įsidėmės Tavo bendravimą, bendrauk jautriai ir dosniai – jie įsimins Tave.

• Jei visą laiką sakysi tiesą, Tau nieko nereikės atsiminti. Žmonės siekia būti ypatingai originaliais, jei neturi atminties.

• Atidžiai klausykis ir tik iki galo išklausęs, pradėk pats kalbėti. Tai nesunku, tiesiog nuspręsk išklausyti, o klausos pojūčiai nuves Tave į pačią pašnekovo širdį, pasitikėk jais.

• Būk patikimas, garbingas ir sąžiningas – tai kelias į turtingą ir kūrybingą bendravimą – bendravimo gelmes.

• Bendrauk nesavanaudiškai, nesistenk parduoti savęs ar kito žmogaus, kad ko nors gautum. Sudaryti sandorį ar siekti susitarimo – pastangos, sukuriančios skirtingus rezultatus.

• Prisimink, kad Tavo žodžiai atspindi patį Tave. Juk jau vaikystėje žinojome, kad kas ant kito sako, pats ant savęs pasisako.

• Ignoruok žmones ir jie Tau to niekada neatleis. Juk niekas taip nežeidžia, kaip jausmas, kad esi tik pastumiamas, kaip trukdantis daiktas.

• Padrąsink žmones ir jie niekada Tavęs nepamirš. Gatvėmis vaikšto daugybė nudrąsintų žmonių, abejojančių savimi ir nekovojančių už savo laimę ir sėkmę. Tie žmonės kažkada suklydo, bet jiems nebuvo leista klysti saugiai ir ištaisyti savo klaidas padrąsinant ir paguodžiant.

Atminkite, kad menas būti išmintingam – tai žinoti į ką nereikia kreipti dėmesio.

Apie jo didenybę Dėmesį aptarsime kitąkart, gilinsimės į įvairius psichologinius fenomenus, kurie dėsningai būdingi mums visiems ir lemia tai, kaip mes jaučiamės ir elgiamės. Linkime gražaus, jautraus ir prasmingo bendravimo, teišlieka bendravimo poreikis kurti darnius santykius ir artimą ryšį, kaip duona ir vanduo. Draugystė ir bendravimas su širdžiai mielais žmonėmis suteikia sparnus. O ,,jeigu gimei be sparnų, nekliudyk jiems augti” (Coco Chanel).

Neringos socialinių paslaugų centro psichologė Skaidruolė Kamerolli