Mėnuo: 2018 balandžio

Ketvirtadienis Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams buvo gurmaniškas: senjorai paskaitos „Kavos lašelis iš egzotiškosios Etiopijos“ metu klausėsi įdomaus Klaipėdos universiteto lektorės Angelės Pakamorienės pasakojimo apie egzotiškąją Etiopiją ir vaišinosi šios šalies kava.
Dėstytoja pasakojo apkeliavusi visą Etiopiją, patyrė daug nuotykių, o kai kurie įvykiai net ir šokiravo. Ši šalis yra pirmykščio žmogaus atsiradimo vieta, pati seniausia Afrikos žemyno civilizacija ir viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Etiopija išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Ji yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Didžioji dalis šalies gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo, auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų.
Viena iš Etiopijos valstybės genčių turi labai skausmingas mūsų akimis tradicijas. Kai jaunuoliai nori tuoktis, turi eiti per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei nuogas kandidatas į vyrus bėgdamas nenugriūva, gali susirasti žmoną ir kurti šeimą. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis – į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra… plakamos rykštėmis. Plakimo esmė – tam vaikinui, kuris bus įšventintas į vyrus, norima įrodyti draugystę ir artumą, be to, norima parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. O jei mergina sugebėjo ištverti tokį išbandymą, tai jau yra pasirengusi gimdyti…

(daugiau…)

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę progą nupūsti dulkes nuo Lietuvos istorijos ir pasimėgauti visą Europą sužavėjusia dviejų nuostabių žmonių meilės istorija… Vėlyvą trečiadienio popietę Nidos Bendruomenės namų salėje susirinkę senjorai nuščiuvę klausėsi istorikės profesorės Raimondos Ragauskienės pasakojimo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto išskirtinę ir labai įdomią gyvenimo istoriją. Anot profesorės, Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Laikmetį pralenkusią didžią meilę mena į Barboros Radvilaitės karstą įdėtos sidabrinės lentelės įrašas: „…Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtų senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko…“.
Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Barboros asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Įdomu tai, kad Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris istorijoje…

(daugiau…)