Neringos socialinių paslaugų centras

Kovo 15 d. Kauno LFF treniruočių futbolo centre įvyko antrasis Lietuvos futbolo federacijos ir Lietuvos masinio futbolo asociacijos organizuojamas turnyras „Futbolas vaikščiojant“.

Pirmą kartą prisijungėme ir MES. Nuoširdų AČIŪ sakome mūsų komandos dalyvėms: Kristina Kraniauskaitė, Virginija Gedžiuvienė, Danutė Seselskienė, Regina Venckienė, Danutė Gureckienė, Janina Lukauskienė, Svetlana Giedraitienė

„Futbolas vaikščiojant“ – vis labiau populiarėjanti futbolo žaidimo rūšis Lietuvoje, kur savo galimybes gali išmėginti kiekvienas.

Į turnyrą atvyko komandos iš Kelmės („GGN Paprūdžiai“), Nidos (Neringos socialinių paslaugų centras „Nidos stirnos“), Tauragės („Tauras“, „Zumpė“, „Beržė“), Plungės („Bičiuliai“, „Žaibas“, „Minija“), Marijampolės (FK „Sūduvos pelėdos“), Klaipėdos (SIŽGB „Kaipėdos Viltis“-„Vilčiukai“, Klaipėdos miesto žmonių su negalia sporto klubas „Žuvėdra“, biudžetinė įstaiga socialinių pasulaugų centras „Klaipėdos lakštutė“), Tytuvėnų („TAU“), Adakavo (Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinys), Mažeikių („Širšės“, „Ereliai“), Gargždų („Minija“).

Jau trejus metai aktyviai populiarinimas projektas įtraukia vis daugiau savivaldybių, kur pagrindinį vaidmenį atlieka visuomenės sveikatos biurai, kuomet yra įtraukiami vyresnio amžiaus, bei žmonės, turintys fizinę negalią. Žemaitijoje „Futbolas vaikščiojant“ išpopuliarėjo aktyvių visuomenės priežiūros sveikatos biurų specialistų iniciatyva, kurie savo nuoširdumu ir aktyvumu užburia visus. Aktyviai į „Futbolas vaikščiojant“ įsitraukia moterys, o antrame turnyre jau buvo galima išvysti daugumoje komandų žaidžiant kartu su moterimis ir vyrus. Šiame žaidime mes visi esame lygūs, todėl nenuostabu, kad šis žaidimas skatina įsitraukti ir žmones, turinčius specialių poreikių, o futbolo aikštelėje mes galėjome išvysti pagarbą vienas kitam, o tai yra pagrindinė mūsų stiprybė, vienijanti mus visus“, – pasakojo Lietuvos masinio futbolo asociacijos vadybininkas Martynas Karpavičius.

Po emocingų ir aktyvių susitikimų paaiškėjo, kad pirmąją vietą iškovojo Tauragės „Tauro“ žaidėjai, antrąją vietą užėmė Plungės „Minija“, trečiosios vietos prizai atiteko Plungės „Žaibas“ komandai, kuri po įtemptų rungtynių įveikė vienintelę ekipą iš Sūduvos krašto Marijampolės „Sūduvos pelėdas“.

Senatvė – tai gyvenimo etapas, kuriame susitelkia gyvenimo patirtis ir išmintis. Nepaisant visų pokyčių, senatvė taip pat gali būti laikotarpis, kai žmogus vertina gyvenimo prasmę ir atranda ramybę. Tai galimybė dalintis gyvenimo istorija su kitais, skleisti gyvenimo pamokas bei mėgautis pasiektų tikslų vaisiais. Tačiau senatvė taip pat gali kelti daugybę iššūkių, tokių kaip sveikatos problemos, vienišumas, prarasta nepriklausomybė, reikalaujanti prisitaikymo ir paramos.

Todėl socialinis darbas su senyvo amžiaus asmenimis yra svarbus ir reikalingas procesas, skirtas gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Tai darbas, kuris skatina aktyviai klausytis ir suprasti kitą žmogų, jį užjausti ir leisti pasidalinti emocijomis. Socialiniai darbuotojai senyvo amžiaus klientams dažnai teikia emocinę paramą, kuri yra svarbi ir padedanti žmogui išgyventi savo jausmus, pokyčius bei lengviau priimti iššūkius . Emocinė parama – žmogaus supratimas, paguoda ir įkvėpimas – padeda stiprinti psichologinį atsparumą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Socialiniams darbuotojams labai svarbu užkirsti kelią socialiniam atskirties jausmui. Todėl visada skatinamas bendravimas, vertinami poreikiai bei siūlomos individualius poreikius atliepiančios paslaugos. Ypatingas dėmesys sutelkiamas į bendravimo svarbą senyvo amžiaus asmenų gyvenime todėl, kad bendravimas yra esminis jų emocinės gerovės komponentas, padedantis išsaugoti socialinius ryšius, sumažinti socialinės izoliacijos jausmą ir palaikyti psichinę sveikatą. Bendravimas – tai galimybė dalintis patirtimi, jausti priklausymą, tai skatinimas gyventi aktyviai. Bendravimas – tai galimybė išvengti izoliacijos jausmo, kuris gali sustiprinti sunkumus.

Socialiniame darbe su senyvo amžiaus asmenimis labai svaru būti jautriam senyvo amžiaus asmenų poreikiams, suprasti jų gyvenimo istoriją ir skatinti jų autonomiją bei dalyvavimą bendruomenėje.