Turizmo mozaika pasaulyje

Neringos trečiojo amžiaus universiteto klausytojai dalyvavo žymaus gido, geografo, knygų autoriaus Ryto Šalnos paskaitoje, kurios tema aktuali kiekvienam gyventojui, „Turizmo mozaika pasaulyje“. Dėstytojas pabrėžė kokie yra tarptautinio turizmo trūkumai ir kokie privalumai, kaip turime gerbti kitos valstybės įstatymus, tautos tradicijas ir jų laikytis.
Charizmatiškasis Rytas Šalna sužavėjo klausytojus, pasakodamas savo kelionių „razinas“ – pusantros valandos trukusi paskaita prabėgo nepastebimai. Sužavėti įdomių pasakojimų ir nuotraukų iš tolimosios Afrikos, jau pradėjome planuoti kelionę…

(daugiau…)

Kavos lašelis iš egzotiškosios Etiopijos

Ketvirtadienis Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams buvo gurmaniškas: senjorai paskaitos „Kavos lašelis iš egzotiškosios Etiopijos“ metu klausėsi įdomaus Klaipėdos universiteto lektorės Angelės Pakamorienės pasakojimo apie egzotiškąją Etiopiją ir vaišinosi šios šalies kava.
Dėstytoja pasakojo apkeliavusi visą Etiopiją, patyrė daug nuotykių, o kai kurie įvykiai net ir šokiravo. Ši šalis yra pirmykščio žmogaus atsiradimo vieta, pati seniausia Afrikos žemyno civilizacija ir viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Etiopija išliko labai autentiška, nes niekada nebuvo kolonizuota, išskyrus kelerius metus trukusią Mussolinio Italijos okupaciją. Ji yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Didžioji dalis šalies gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo, auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų.
Viena iš Etiopijos valstybės genčių turi labai skausmingas mūsų akimis tradicijas. Kai jaunuoliai nori tuoktis, turi eiti per sustatytų į eilę jaučių nugaras. Jei nuogas kandidatas į vyrus bėgdamas nenugriūva, gali susirasti žmoną ir kurti šeimą. Jei jaunuolis suklumpa ir neperbėga jaučių nugaromis – į vyrus neįšventinamas ir dar metus laukia kitos progos. Šventinamojo jaunuolio giminaitės ir draugės yra… plakamos rykštėmis. Plakimo esmė – tam vaikinui, kuris bus įšventintas į vyrus, norima įrodyti draugystę ir artumą, be to, norima parodyti savo drąsą ir sugebėjimą ištverti skausmą. O jei mergina sugebėjo ištverti tokį išbandymą, tai jau yra pasirengusi gimdyti…

(daugiau…)

Barbora Radvilaitė – žymiausia visų laikų istorinė Lietuvos moteris

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėjo išskirtinę progą nupūsti dulkes nuo Lietuvos istorijos ir pasimėgauti visą Europą sužavėjusia dviejų nuostabių žmonių meilės istorija… Vėlyvą trečiadienio popietę Nidos Bendruomenės namų salėje susirinkę senjorai nuščiuvę klausėsi istorikės profesorės Raimondos Ragauskienės pasakojimo apie Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto išskirtinę ir labai įdomią gyvenimo istoriją. Anot profesorės, Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną. Laikmetį pralenkusią didžią meilę mena į Barboros Radvilaitės karstą įdėtos sidabrinės lentelės įrašas: „…Mirė be laiko, bet jeigu ji ir būtų senyvo amžiaus, Augustas kalbėtų, kad mirė be laiko…“.
Lietuvos istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Barboros asmenybės žavesys, sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos istorinę kultūrą. Įdomu tai, kad Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris istorijoje…

(daugiau…)

Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys

Šią savaitę Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai pasitiko kitaip: neeilinis susitikimas su neringiške muziejininke – istorike Vitalija Teresa Jonušiene palietė kiekvieno klausytojo širdį ir pažadino prisiminimus iš netolimos praeities. O ir kaipgi kitaip galėtų būti, juk susitikimo tema artima kiekvienam iš mūsų – „Kova už Lietuvos nepriklausomybę. Neringiškių patirtys“.
Susitikimo metu vartytas nuotraukų albumas bylojo apie tuos neringiškius, kurie drąsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Buvo pasidalinta prisiminimais apie ilgą kelionę į Vilnių, prie televizijos bokšto, apie tai, kaip daugeliui neringiškių taip ir nepavyko pasiekti sostinės dėl didelių spūsčių ar kitų priežasčių. Taip pat, prie gražių prisiminimų prisidėjo ir ponia Irena Kisarauskienė, pasidalinusi savo patirtimis apie 1991-ųjų išgyvenimus ir kovas, apie Sąjūdžio reikšmę lietuviams.

(daugiau…)

„Lietuviškų romansų vainikas“ Teatrinė muzikinė impresija

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų pavasario sesija prasidėjo trijų nuostabių meno mūzų – V. Kochanskytės, G. Zeicaitės ir E. Zizaitės – dovanotu teatrinės impresijos vakaru „Lietuviškų romansų vainikas“. Įtaigi aktorės V. Kochanskytės vaidyba, krištolinis G. Zeicaitės balsas, pianistės E. Zizaitės fantastiškai atliekami muzikos kūriniai nukėlė mus į populiariausius tarpukario Lietuvos laikinosios sostinės salonus, užbūrė nuotaikingai atskleidžiamomis to meto bohemos šėlionių, nusivylimų ir svajonių istorijomis. Senjorai susižavėję klausėsi legendinių asmenybių – Maironio, K. Binkio, J. Aisčio, B. Brazdžionio, B. Sruogos, S. Nėries, J. Tumo Vaižganto, A. Herbačiausko – žinomų ir nežinomų – portretų štrichų, ryškėjančių per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą.

(daugiau…)