Neringos 56-jį gimtadienį šiemet šventėme kitaip – sužvarbusį savo miestą matėme vaikų akimis. Neringos socialinių paslaugų centro kvietimu, į svečius atvyko šešiolika Akmenės rajono paramos šeimai centro darbuotojos lydimų vaikučių.
Nedrąsiai, besidairydami plačiai atvertomis akimis, susigūžę nuo rudeniškos žvarbos, iš autobuso ritosi devynmečiai, smalsiai stebėdami mus, juos sutinkančius Centro darbuotojus. Po trumpos susipažinimo ceremonijos, pasijutę laisviau, tiesė delniukus savo pasirinktiems „mokytojams“ ir nedrąsiai žengė į Kuršių kiemą. O čia jau baikštumo kaip nebūta – juk tiek veiklos, šurmulio! Reikėjo viską išbandyti, tiek daug ką pamatyti! Vienbalsiai smagiausiu pasirodymu vaikai įvardino pasieniečių tarnybinį šunį Sarą, kurią paglostyti siekė kiekvienas…
Susikaupę ir nuščiuvę mažieji laukė susitikimo su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu. Vaikų vaizduotė Merą piešė kaip solidų kostiumuotą dėdę, žilais plaukais ir rūsčiu veidu. Tačiau kiek buvo nuostabos ir džiaugsmo, kai savivaldybės salės tarpduryje pasirodė meras Darius Jasaitis, visai nepanašus į vaizduotėje susikurtą paveikslą. Netrukus Meras buvo apsuptas būrio kodėlčiukų, savo skambiais balseliais užduodančių vis naujų, pačių netikėčiausių klausimų… Kaip brangiausią lobį skubėjo susibrukti kišenėn dovanų gautą ir Mero asmeniškai pasirašytą vėtrungę, kad galėtų namo grįžę draugams pasigirti – va čia tai dovana! Ačiū Jums, Mere, už šiltą priėmimą, už tas nuostabiai praleistas minutes! Keli akmeniškiai užaugus save jau matė merais – tokiais, kaip Jūs!
Žvarbus vėjas neišblaškė pakilios vaikų nuotaikos, o trumpa ekskursija po Nidą nudažė veidus raudoniu. Išradingi Valento Kriaučiūno pasakojimai apie kopas, marias ir jūrą vaikų širdelėse pasėjo dar vieną sėklą – žingeidumo… O gintarų rinkimas pajūryje tapo ne tik smagia atrakcija, bet ir pirmąja ekonomikos pamokėle…