Pirmą kartą Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai keliavo į tolimą kelionę – į Čekijos sostinę Prahą. Į linksmą kompaniją susibūrė net 39 neringiškiai, todėl tolima kelionė neprailgo…
Ankstų sekmadienio rytą, brėkštant aušrai, išsiruošėme į kelią. Pirma stotelė numatyta Varšuvoje. Vaikštant Lenkijos sostinės senamiesčio gatvelėmis, grožėjomės aukštais ir spalvingais, XVII amžiuje turtingų miesto pirklių pastatytais namais ir nuostabia Šv. Jono katedra. Mažos ir jaukios senamiesčio kavinaitės viliojo nuostabiais kvapais, o gatvėse klegėjo juokas.


Pažintį su Čekija pradėjome nuo unikaliausio Čekijos gamtos kampelio – Ardšpatų nacionalinio parko. Tai vieta, kur stūkso įspūdingo dydžio smiltainio uolos, savo forma primenančios įvairiausias figūras. Pasivaikščiojome ne tik kalnų takeliais, bet ir siaurutėliais tarpekliais, kur nepakartojamas, iki 80 m aukščio siekiančias uolas, tarsi bokštus, bėgant amžiams suformavo vėjas, vanduo ir temperatūrų svyravimai. Kai kurioms iš jų net ir vardai suteikti. Na, o nestokojantys fantazijos ir patys uolose įžvelgė gyvūnų ar kitų būtybių siluetus.
Pasivaikščioję, pasigrožėję ir pilni gerų emocijų, vykome į vieną gražiausių Europos miestų – Prahą. Magiškas auksinis miestas visada žavingas ir originalus. Vaikštinėdami šimtmečius menančiomis gatvelėmis, klausėmės Prahoje gyvenančios lietuvaitės gidės Danutės Reichovos įstabių pasakojimų ir legendų. Tai jos dėka pažinome pačius įdomiausius, gražiausius ir įspūdingiausius Prahos kampelius: Auksine gatvelę, Šv. Jurgio baziliką, Šv. Vito katedrą ir įspūdingą Karolio tiltą, vieną iš Prahos miesto simbolių. Sklando legenda, kad XIV a. statant didingąjį tiltą, į skiedinį buvo įmaišoma kiaušinių – kad šis tiltas tvirtesnis būtų.
Plaukiant laivu Vltavos upe, grožėjomės vaizdingomis pakrantėmis, o skanus maistas ir šmaikštūs gidės Danutės pasakojimai viešnagę padarė nepakartojama… Didinga miesto architektūra taip užburia, kad nesinori daugiau nieko, tik grožėtis nuostabiais vaizdais!
Apsvaigę nuo Prahos grožio, klegėdami nuo patirtų įspūdžių, skubėjome į Karlšteiną, kuris garsėja gotikine XIV a. pilimi. Pilis buvo pastatyta karaliaus Karolio IV užsakymu ir tapo karališkąja rezidencija bei lobynu, kur buvo saugomos brangenybės, dokumentai, meno kūriniai ir šventųjų relikvijos. Suvenyrų parduotuvėlės, restoranai ir kavinukės mus lydėjo didžiąją dalį kelio iki pilies. Vėliau prasidėjo statesnė įkalnė, o aukštai pakilusi rugsėjo saulutė privertė keliauninkus prakaituoti ir prisiminti karštas vasaros dienas. Pasiekus pilies vartus ir už jų šurmuliuojantį vieną iš pilies kiemelių, kaip atpildas už įveiktus kilometrus, atsivėrė didinga ir neaprėpiama Karlšteino apylinkių panorama. Pakeliui aplankėme ir unikalų Prakartėlių muziejų, priklausantį labai gerbiamai miestelio šeimai.
Visos kelionės metu šauniąją kompaniją lydėjo klaipėdietė gidė Ingrida Pociutė. Linksmai, su dainomis ir žaidimais, keliavome namo. Tolimas kelias neprailgo, lengvas nuovargis ir patys gražiausi įspūdžiai kelionę padarė įsimintina…

There are no comments yet.

Leave a Comment

You must be logged in to post a comment.